Mokymas ir Religija.. arba “turi būti taip kaip man atrodo teisinga”

Posted by KitokiaFeja on 13 Kov 2011

Peržiūrėjau dokumentinį filmą “Jesus Camp”

Nuoroda į sutrumpintą variantą: http://www.youtube.com/watch?v=LACyLTsH4ac

Kurį laiką mąsčiau susilaikyti nuo viešų komentarų apie religijas ar ne.
Pati tikiu į dievą, nesvarbu kaip tai pavadinti.. dievu, absoliutu, bendrąja sąmone, tarpgalaktine sąmone ar tiesiog “kažkuo aukščiau” (geriau ne tėvu, nes čia jau tiesiog patriarchato eskalavimas), manau, jog Jėzus kaip išmintingas žmogus, kaip nušvitęs (induizmas) / nubudęs (budizmas) / išsigelbėjęs (krikščionybė), suvokė kas yra kas ir pasistengė savo žinias perduoti žmonijai. Tiesa jo paties, manau, ir mokiniai nesuprato, nebuvo dar pasiruošę suprasti.
Bet tai ką žmonės, netgi to paties Jėzaus mokiniai, padarė su jo unikaliu mokymu yra ne tragikomedija, o tiesiog žmonijos tragedija. Mokymas turėjęs nešti laimę, ramybę, vienybę, atjautą, išmintį ir gėrį, Mokytojo (Jėzaus) ir dievo vardu išžudė tiek žmonių, kiek joks kitas karas to nepadarė. Ką jau bekalbėti apie kančias kurias atnešė. Atnešė ne pats Jėzaus mokymas, bet tai, kad kiekvienas kunigas, kiekvienas fanatikas skleidė suvokimą kuris ėjo toli toli nuo pradinio mokymo, kiekvienas ėjo ne meilės ir pakantumo (kaip buvo mokoma), o neapykantos keliu. Mokymas, kuris aukštino gyvybę, virto religija žudančia visus, kas mano kitaip. Kaip tam pačiam filme pasakė, jei būtų senieji laikai, Haris Poteris būtų užmuštas už raganavimą. Hm… vėlgi, net šiais laikais nuo mažumės diegiama, jog gerai atiminėti gyvybes tiem, kurie yra kitokie.
Europiečiai atradėjai, giliai tikėję į religiją ir užmiršę meilę bei pagarbą gyvybei, išžudė vos ne visus vietinius gyventojus Amerikoje. Kaip krikščioniška…

Nori pažinti ko iš tikro moko kuri nors religija / mokymas / sekta? Pažiūrėk į tuo keliu sekančius žmones. Paimkim du primityvius pavyzdžius: bedievius (budistus, kai kuriuos jogus (joga yra gyvenimo budas, o ne pozos) ) ir dievobaimingus (krikščionis, musulmonus ir pan.). Vieni myli kiekvieną, atjaučia pykstantį (tai reiškia galvoja, kaip padėti pykstančiajam pasijusti geriau ir nebekankinti žmogui savęs pykčiu, nes pyktis, jų akimis, yra užmaskuota pykstančiojo kančia), lavina kūną, protą, valią, pakantumą, stengiasi pažinti, suprasti ir padėti… jų nuomone, žmonės patys atsakingi už savo pasirinkimus, per savo elgesį, mintis, žodžius, intensijas patampa savo likimo kalviais, įsitikinę, kad privalu gerbti visas gyvybės formas ir pačią žemę, o gyvenimo tikslas tobulėti kaip sieloms. Tie, kurie paūgėja dvasiškai, stengiasi padėti kitiem išsivaduoti iš kančios, t.y. neigiamų emocijų, fizinio ir psichologinio skausmo, dualumo ir savęs atskyrimo nuo kitų.
Kiti tiki, jog dievas visagalis, pyksta ant jo, jei negauna gero darbo (įgūdžių neturėjimas ne žmogaus, o dievo problema), pyksta ant viso pasaulio, nes jis yra š…, mano, kad jie yra dievo kūriniai, nes jie tiki į būtent šitą dievą, visi kiti (įskaitant pačią žemę) matyt nėra dievo kūriniai, dėl to jie gali būti dievais ir spręsti kam gyventi, o kam mirti, žudyti savo malonumui, o ne išgyvenimui (medžioti ar naikinti gyvūnus perkant mėsą supermarkete) yra normalu.. ir šiaip nužudei žmogų, nuėjai į bažnyčią išpažinties, kunigas (kuris greičiausiai pats nuodėmingesnis nei tas žudikas) išriša tavo nuodėmes, ir viskas - tu laisvas, gali eit toliau kartot savo nuodėmes, nes vis tiek tau bus atleista. Ir apskritai, galima žudyti dėl gėrio.. masiškai žudyti, moteris ir vaikus įskaitant. Gyvenimo tikslas? Em… nežinau. Bet kad ir kaip gyvensiu, svarbu visokio gėrio užtektų mano gyvenimui, po manęs nors ir tvanas.. vis tiek čia nebegrįšiu.
Idomūs skirtumai tarp “bedievių” ir “dievo vaikų”.
Kai dievo sekėjai taip aktyviai dalina visus į Dievo keliu einančius ir šėtono keliu einančius.. Kartais kyla klausimas, ar tie kurie eina “Dievo keliu”, t.y. tiki į dievą, iš tikro eina dievo keliu, o ne to pačio Šėtono? Ar netapo “geriečiai” blogio skleidėjais?

Su atjauta žvelgiau į vaikus filme. Suaugę kuria dar vieną armiją “šventam karui”. Už ką juos taip kankinti? Už ką juos taip pasmerkti bukam, žudančiam fanatizmui?

Bet nekenčiantys religijos, nekenčiantys žudikų ar tų kurie kankina gyvūnėlius, ne ką geresni nei tie patys fanatikai ir kankintojai.. Neapkęsti tų, kurie daro kažką blogo, jaustis turint teisę kenkti tam kas kenkia kitiems.. tai naujas neapykantos lygis, kurį bus gerokai sunkiau atpažinti jį išgyvenantiems. Ir nesvarbu įmaišyta čia religija ar ne.

Visus broliškai ir seseriškai mylinti..
Fėja

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą).

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Patiko (12)

Rodyk draugams

Comments

10 Responses to “Mokymas ir Religija.. arba “turi būti taip kaip man atrodo teisinga””

  1. teraxas on Kovas 14th, 2011 23:37

    Geras straipsnis. Sudomino ir filmas - reiks pažiūrėti.
    Aš, asmeniškai, taip pat tikiu gan abstrakčiai (gal tai tiesiog gyvybė). Nejaučiu neapykantos tikintiems - esu kiek tolerantiškesnis nei jie, bet puikiai suprantu, kad aš pats su tradicine religija (o ypač tokia monoteistine nesąmone kaip krikščionybė) neturiu nieko bendro.
    Manau religija apskritai yra atgyvenęs dalykas. Ji buvo būtina, kai įstatymai neturėjo galios (ar jų tiesiog nebuvo). Tai padėjo per dievo baimę kontroliuoti žmones. Vėliau antikos žmonės vis tobulėjo, religija liko tiesiog tradicija (tai nėra niekuo blogai - Lietuvai taip pat reikėtų atsižvelgti į tradicijas, o ne primestą religiją). Tada pradėjo plisti krikščionybė. Su ja romėnai kovojo (matyt ne be reikalo - kiek gyvybių būtų buvę išsaugota jei tada jiems būtų pavykę?…). Na o prasidėjus viduramžiams prasidėjo ir tokios skerdynės, kokių šita žemelė dar nebuvo mačiusi…

  2. KitokiaFeja on Kovas 15th, 2011 00:01

    teraxas, greičiausiai turi ir netgi labai daug bendro turi su krikscioniska religija :) Jei gyveni Lietuvoje ar kurioje nors kitoje kriscioniskoje salyje, is karto esi labai stipriai itakotas krikscioniskos religijos. Pavyzdziui poziuriu i moteri (greiciausiai nevengi papludimyje nuzvelgti graziu pusnuogiu mergaiciu, o ir jos nesigedija prisidengdamos vos keliais medziagos lopineliais), poziuriu i tai kas yra gera ar bloga (turbut nesvajoji sugrauzti kokio negriuko koja, kad igytum jo jega ar istverme), mityba (kokia tikimybe, jog esi vegetaras?), poziuriu ir i sexa, poziuriu i meile, poziuriu i seima, poziuriu i gamta ir t.t. daugybeje aspektu esi labai itakotas krikscioniskos religijos, vienur daugiau, kitur maziau, bet visgi esi. Nori to ar ne, bet jei priklausai krikscioniskai visuomenei ir samoningai nepasirenki kito kelio / kitos filosofijos.. esi krikscionis, gal but nepraktikuojantis visu ritualu, bet krikscionis.
    :)

  3. teraxas on Kovas 15th, 2011 08:39

    Na žinai… Nelabai sutinku. Taip, įtaka yra padaryta ne tik man, bet gal ir mūsų kultūrai. Įtaka būtų padaryta net jei visi būtume pagonys. Na, o ką tu nori pasakyti dėl požiūrio į moterį tai nevisai supratau. Pasak krikščionių, jūs esat visų blogybių šaltinis, turėtumėt gėdytis, kad esat gražios, patinkat vyrams, turėtumėt melstis, kad greičiau pasentumėt ir taptumėt bjauriomis senėmis. Tas pats pasakytina ir apie žmogų apskritai. Tačiau čia - paradoksas: mes, žmonės sukurti pagal nuostabų dievo portretą,o visa visata skirta tik mums. Kad ir iš kurio galo žiūrėsi, dauguma žmonių jau seniai nebegyvena pagal šituos principus, ritualais nebeišpažįsta tikėjimo ir be ypatingos priežasties nesilanko bažnyčioje. Girdėjau kartą kunigą sakant: “Nepraktikuojančio krikščionio nėra: yra tik tie, kurie praktikuoja ir tie, kurie nėra krikščionys”. Toks yra dvasininkų požiūris į tave, mane ar net tavo močiutę iš reikalo per kalėdas nueinančią į bažnyčią.
    Dėl kitų argumentų irgi gal atsikirsčiau, bet gal vėliau - nėr laiko :D

  4. Rudasis on Kovas 16th, 2011 00:30

    Senei nieko nerašei..
    Patiko ir visiškai sutinku su tavim, Fėja. :)

  5. Karina on Kovas 18th, 2011 10:14

    Retai skaitau panašaus pobūdžio straipsnelius, bet šitas kažkuo patraukė. Visai neseniai buvau pradėjusi žiūrėti tą filmuką, bet taip ir nebaigiau, net neįpusėjau. Jei būtų mano valia, nieko panašaus niekur nevyktų, nes tai yra žmogaus žalojimas. Tai nusikaltimas.
    Kad Lietuva krikščioniška…. Nelabai linkusi sutikti, nėra čia tokios didelės religinės įtakos žmogaus gyvenimui, kaip pvz Italijoje. Ir pvz va toks dalykas, kaip kad šitam filmuke rodomas, manau, sunkiai įmanomas. Tikiuosi :)
    Beje, Lietuva neturi valstybinės religijos.

  6. saulius on Kovas 20th, 2011 01:11

    filmukas tai žiaurus, primena masinį egzorcizmą tik čia varo protą o ne demonus… peržiūrėjus peršasi mintis kad krikščionybė nuo virduramžių nepatobulėjo.. o jei nežinot religijos galima drasiai sakyti - sekta. aišku man yra teke pabūvot ir blogesniuose renginiuose bet visvein varkšai vaikai

  7. ALGdas on Kovas 30th, 2011 19:46

    Perskaičius paaiškėja, kad į katalikų religiją žiūri gana skeptiškai, beveik viskas ten blogai, net, pastebėjau, ir kunigas, nuodėmingesnis už žudiką, atleidžia nuodėmes. O kiek bažnyčia,rašai, išžudė,na, žinoma ne tiesiogiai. Bet buvo laikai - ištisi karai, ir bažnyčia čia tiesiog negalėjo, turbūt, išsiskiri, nes tai buvo žmonės, žmonės, o ne kažkokie išminties absoliutai.
    Aš visa tai suvokiu savo išmintim ir patirtim, ir man visa tai suprantama ir aišku.
    Labai ačiū už seserišką meilę.

  8. fejai on Liepa 7th, 2011 21:50

    Feja, tokių dalykų daug yra pasaulyje, o su tavo išsakyta nuomone sutinku, beje kaip laikaisi, gal einam arbatos išgerti? ;)

  9. Viktoras on Liepa 11th, 2011 19:42

    žinok, keistas straipsnelis. krikščionybė ar kaip nori vadink yra sistema, sena ar nauja, tobulėjanti ar monumentali. nereikia įsivaizduoti, kad kažkokia iš religijų yra gera ar bloga. gyvenime dažniausiai tenka susikurti savo nuostatus, pagal ką ir vertinsi kas yra teisinga o kas ne, jei tave muš į abu žandus - ne biznis. ir tokių pavyzdžių begalės. taip, krikščionybę dažniausiai duoda tėvai, o paskui jau pats patobulini supratimą ir TEISINGUMĄ. aš krikščionis turbūt, bet galiu meluot, pavogt, primušt ir t.t. ir visa tai pagal mano poreikius, aš sprendžiu ką ir kada darau,o ne krikščionybė. aš nusprendžiu būti sąžiningas žmogus, neskriaust silpnesnių, padėt vargstančiam. taip yra su kiekvienu žmogumi kuris yra stiprus ir laisvas, kuris žino, kad yra pats savo gyvenimo kalvis…visi kiti tik avelės laukuose, kurios laukia vado (kad ir religijos)

  10. Bob on Lapkritis 12th, 2012 03:45

    …Trackback: More Informations on that topic…

Leave a Reply